Pamoka 13

13.1. PPP su -na-

Nėra galima nustatyti griežtų taisyklių dėl PPP pasiskirstymo tarp -ta- ir -na-. Tačiau:

Beveik visos šaknys, baigiančios -d, sudaro PPP su -na-. Šiuo atveju -d-n- pakeičiama į -n-n-, kas kitaip žodžio sandhyoje nevyksta, o yra sakinių sandhos imitacija.

Pavyzdys:
pad 4 Ā PPP: panna 3 = पन्न

13.2. Daugiau apie PPP vartoseną

1. PPP veiksmažodžiams, kurių reikšmė yra "galvoti", "trokšti", "pažinti", "žinoti", "garbinti" bei keliems kitiem veiksmažodžiams, Dhātupāṭha (Pāṇini šaknų sąraše) pažymėtiems ñi, būdinga ne tik praeities reikšmė, bet jie gali būti vartojami ir esamojo laiko prasme:
pvz.

इष्ट "trokštamas" (t. y. trokštamas ne tik praeityje, bet ir dabar)
त्वरित "skubus, skubantis" (PPP prie tvar 1 Ā "skubėti"; Dhātupāṭha: ñitvárā)

2. PPP gali būti vartojamas kaip atributyvinis daiktavardis:
pvz.

इष्टं फलम् "trokštama vaisiaus (pvz., veiksmų)"

Jei šiuo atveju अपि stovi po PPP, tai अपि turi reikšmę "nors":
pvz.

इष्टमपि फलं न लभते = "Nors jis trokšta vaisiaus, jo negauna."

3. Neutrinio giminės vienaskaitos formą PPP nuo bet kurio veiksmažodžio taip pat galima vartoti kaip verbinį abstraktą:
pvz.

गत n.: "ėjimas, ėjimas"
नृत्त n.: "šokis, šokimas"

13.3. Atributyvinės daiktavardžių nuostatos (žodžių tvarka)

Prieveiksmiai (papildiniai) pasakos eilės tvarka stovi prieš žodį, kurį jie tiksliau apibrėžia. Daiktavardiniai prieveiksmiai sutampa su daiktavardžiu skaičiumi, linksniu ir giminė:

Pavyzdys:

साधुरिष्टं फलं पश्यति = "Šventasis mato pageidaujamą vaisių (savo veiksmų)."

13.4. Daiktavardžių su -mant ir -vant (taddhita) darymas

Naudojant taddhita priesagas -mant arba -vant, nuo daiktavardžių daromi nuosavybę rodantys prieveiksmiai. Jų reikšmė yra: "turintis tai, kas nurodyta pagrindiniame daiktavardyje".

vant pridedamas prie daiktavardžių, kurių paskutinis arba priešpaskutinis garsas yra a, ā arba m, taip pat prie daiktavardžių, kurie baigiasi uždaruoju garsu; kitiems daiktavardžiams dažniausiai pridedama -mant.

Pavyzdžiai:

पशुमन्त् "Turintis gyvulius"

गुणवन्त् "Turintis gerus savybes / dorybę"

13.5. Daiktavardžių šaknų keitimas

Šaknys su -mant arba -vant priklauso daiktavardžių šaknimis, kurios turi šaknų keitimą.

Daiktavardžių šaknimis, kurios turi šaknų keitimą, skiriama stipriųjų ir silpnųjų linksnių. Stipriuose linksniuose šaknį sudaranti priesaga — esant šaknies daiktavardžiams, šakninė dalis — turi aukštą laipsnį arba ilgumą, silpnuose linksniuose žemą laipsnį.

Stiprieji linksniai yra:

	Vienaskaita एकवचन	Dviskaita द्विवचन	Daugiskaita बहुवचन
Esant vyriškajai ir moteriškajai giminėms पुंस्, स्त्री	Nominatyvas प्रथमा Akuzatyvas द्वितीया Vokatyvas सम्बोधनप्रथमा	Nominatyvas प्रथमा Akuzatyvas द्वितीया Vokatyvas सम्बोधनप्रथमा	Nominatyvas प्रथमा Vokatyvas सम्बोधनप्रथमा
Esant lytinei giminėms नपुंसक	—	—	Nominatyvas प्रथमा Akuzatyvas द्वितीया Vokatyvas सम्बोधनप्रथमा

Visi kiti linksniai yra silpni.

Sudėtinių žodžių pirmoji dalis yra daiktavardis su šaknies laipsnių kaita silpnojoje šaknyje (trijų šaknų daiktavardžiams – t. y. vidurinėje).

13.6. Apie žodžių sandhį

Norint suprasti atskiras -mant ir -vant galūnių daiktavardžių linksniavimo formas, būtinos šios žodžio sandžio taisyklės:

1. Žodžio galūnėje esančių priebalsių skaičius: jei žodis baigtųsi dviem ar daugiau priebalsių, išlieka tik pirmasis priebalsis, kiti nukrenta. Leidžiama yra -r- + priebalsio jungtis.

2. Nežymus uždaromasis priebalsis prieš žymų uždaromąjį priebalsį (ne nosinį) pakeičiamas jam atitinkančiu žymiu uždaromuoju priebalsiu:

Pavyzdžiai:

t + bh- » -d-bh- द्भ्

k + bh- » -g-bh- ग्भ्

c + bh- » -g-bh- ग्भ्

c + dh- » -g-dh- ग्ध्

13.7. Priebalsinėms šaknims būdingos linksnių galūnės

Priebalsine galūne besibaigiančioms šaknims:

• daugiskaitos moteriškosios ir vyriškosios giminės galininko (dvitīyā) galūnė yra -as.
• reguliariai sudarytoms šaknims vidurinės giminės vardininko (prathamā) ir galininko (dvitīyā) vienaskaita yra be galūnės.
• reguliariai sudarytoms šaknims vidurinės giminės daugiskaitos vardininko ir galininko galūnė yra -i.

13.8. -mant ir -vant šaknų linksniavimas

• stiprioji šaknis: daiktavardis + -mant- / -vant-
• silpnoji šaknis: daiktavardis + -mat- / -vat- (iš: *-mnt- / *-vnt-)

		Vyriškoji giminė		Vidurinė giminė
Vienaskaita एकवचन	Vardininkas प्रथमा	paśu-mān पशुमान्	guṇa-vān गुणवान्	paśu-mat पशुमत्	guṇa-vat गुणवत्
	Galininkas द्वितीया	paśu-mant-am पशुमन्तम्	guṇa-vant-am गुणवन्तम्	paśu-mat पशुमत्	guṇa-vat गुणवत्
	Įnagininkas तृतीया	paśu-mat-ā पशुमता	guṇa-vat-ā गुणवता	paśu-mat-ā पशुमता	guṇa-vat-ā गुणवता
Daugiskaita बहुवचन	Vardininkas प्रथमा	paśu-mant-as पशुमन्तस्	guṇa-vant-as गुणवन्तस्	paśu-mant-i पशुमन्ति	guṇa-vant-i गुणवन्ति
	Galininkas द्वितीया	paśu-mat-as पशुमतस्	guṇa-vat-as गुणवतस्	paśu-mant-i पशुमन्ति	guṇa-vant-i गुणवन्ति
	Įnagininkas तृतीया	paśu-mad-bhis पशुमद्भिस्	guṇa-vad-bhis गुणवद्भिस्	paśu-mad-bhis पशुमद्भिस्	guṇa-vad-bhis गुणवद्भिस्

Moteriskasis giminės:

Moteriškosios giminės kamienai su -mant- ir -vant- baigiasi -mat-ī arba -vat-ī. Linksniimas vyksta kaip devī, t.y., nėra kamieno gradacijos.

Pavyzdys:

• paśumatī, guṇavatī पशुमती गुणवती

13.9. Žodynas

Išmokite šiuos žodžius:

eva एव : pabrėžia ankstesnį žodį
asura m. असुर : demonas

ASURA. 'Dvasinis, dieviškas.'
>
Seniausiose Ṛgvedos dalyse šis terminas vartojamas aukščiausiajam dvasingumui apibūdinti ir yra tas pats, kas Zoroastrizmo Ahura. Dievo reikšme jis buvo pritaikytas keliems pagrindiniams dievams, tokieems kaip Indra, Agni ir Varuṇa. Vėliau jis įgavo visiškai priešingą reikšmę ir tapo demonu arba dievų priešu.
>
Šią reikšmę šis žodys randamas vėlesnėse Ṛgvedos dalyse, ypač paskutinėje knygoje, taip pat Atharvavedoje. Brāhmaṇos priskiria jam tą pačią reikšmę ir fiksuoja daugybę kovų tarp Asurų ir dievų. Pagal Taittirīya Brāhmaṇą, Prajapatio kvėpavimas (asu) tapo gyvas, ir "su tuo kvėpavimu jis sukūrė mane Asurus." Kitoje to paties veikalo dalyje sakoma, kad Prajāpati "apvaisino. Jis sukūrė Asurus iš savo pilvo." Śatapatha Brāhmaṇa sutampa su pirmuoju teiginiu ir teigia, kad "jis sukūrė Asurus iš savo apatinio kvėpavimo." Taittirīya Āraṇyaka teigia, kad Prajāpati sukūrė dievus, žmones, tėvus, Gandharvas ir Apsarases iš vandens, o Asurai, Rakṣasos ir piśācas atsirado iš išbarstytų lašelių. Manu teiginys yra tas, kad juos sukūrė Prajāpatis.
>
Pagal Viṣṇu Purāṇą, jie buvo sukurti iš Brahma (prajāpati) kirkšnies. Vāyu Purāṇos aprašymas yra: "Asurai pirmiausia buvo sukurti kaip sūnūs iš jo (Prajāpati) kirkšnies. Asu Brāhmaṇa deklaruojamas kaip kvėpavimas. Iš jo šie būtybės buvo sukurtos; todėl jie yra Asurai." Žodis ilgai buvo vartojamas kaip bendras dievų priešų pavadinimas, įskaitant Daityas ir Danavas bei kitus Kaśyapa palikuonis, bet neįskaitant Rakṣasų, kilusių iš Pulastya.
>
Šioje reikšmėje jam buvo rasta kitokios kilmės: šaltinis nebe asu, 'kvėpavimas,' o pradinis a imamas kaip neigiamas priešdėlis, ir asura reiškia 'ne dievas;' todėl, kai kurių nuomone, atsirado žodis sura, dažnai vartojamas 'dievui.'"
>
[Šaltinis: Dowson, John (1820–1881): A classical dictionary of Hindu mythology and religion, geography, history, and literature. -- London, Trübner, 1879. -- s.v. ]

Fig.: महिषासुरः
(Image source: Details)

guṇa m. गुण : thread, cord; quality, good quality
pad 4 Ā (padyate), Pass.: padyate, PPP panna पद् पद्यते पद्यते पन्न : to go, to fall into
as 2 P (asti) अस् अस्ति : to be, to exist
as 4 P (asyati), Pass.: asyate, PPP asta अस् अस्यति अस्यते अस्त : to throw, (to) cast away
i 2 P (eti), Pass.: īyate, PPP ita इ एति ईयते इत : to go
pā 2 P (pāti), Pass. pāyate, PPP pāta पा पाति पायते पात : to protect, to guard

pā 1 P (pibati), Pass. pīyate, PPP pīta पा पिबति पीयते पीत : to drink (traditionally counted in the 1st class)

dviṣ 2 U (dveṣṭi), Pass. dviṣyate, PPP dviṣṭa द्विष् द्वेष्टि द्विष्यते द्विष्ट : to hate, to be hostile towards
ad 2 P (atti), Pass. adyate, PPP anna अद् अत्ति अद्यते अन्न : to eat, to consume
anna n. अन्न : food (from PPP: *ad-na: that which is eaten)

Fig.: अन्नम्
(Image source: Details)

Word formation:

pad 4 Ā:

pada n. पद : step, position, place

pāda m. पाद : foot, a quarter, verse line

Fig.: चत्वारः पादाः : गजः
(Image source: Details)

dviṣ 2 U:

dveṣa द्वेष : hatred

13.10. Exercise

A) Translate and convert into active present tense sentences:

१. अग्निना गृहं दग्धम् । २. बुद्धेन सत्यं बुद्धम् । ३. बोध्या गौतमो मुक्तः ।

Paveikslėlis: अत्र गौतमो बुद्धो बोध्या मुक्तः
(Nuotraukos šaltinis: Išsamiau)

४. शूद्रा मूढाः । (2 variantai)
५. ब्राह्मणेन मोक्ष इष्टः । ६. रामेण पुण्यं कृतम् । ७. ऋषिभिः सत्यमेवोदितमित्युदितम् । ८. धर्मेण स्वर्गं नीतम् । ९. साधुनाधर्मो न कृतम् । १०. मन्त्रेण मोक्षो लब्धः । ११. कया रक्षिकयेयं बाला रक्षिता ॥

B) Išverkite ir paverskite sakinius praeities laikos pasyvine forma:

१. राम इष्टमपि मोक्षं न लभते । २. योद्धा न मुञ्चति । ३. साधवो देवान्स्मरन्ति । ४. पुण्यवान्पुत्रो देवान् यजते । ५. सुखवान्क्षत्रियो धर्मं रक्षति । ६. पुत्रवान्नरकं न गच्छति । ७. धर्मवती पापं न करोतीति गुरुर्वदति । ८. बुद्धिमन्तः सत्यवतो धर्मं पृच्छन्ति । ९. धर्मवन्तः फलवत्पुण्यं कुर्वन्ति । १०. ब्राह्मणा गुणवतः पुत्रानिच्छन्ति । ११. कयर्ग्वेदं शृण्वन्ति । १२. किमीश्वरः सृजति । १३. साधुः कृतं पापं सहते । १४. पार्थिवो धनमिच्छतीति नीचा मन्यन्ते । १५. नैवासुरो जयतीत्यृषयः पश्यन्ति । १६. ब्राह्मणाः किं पिबन्ति खादन्ति च ॥

13.11. Kartojamoji užduotis

A) Išverkite šiuos sakinius:

१. रामो मार्गेण ग्रामं गच्छति । २. नरा धनेन सुखमिच्छन्ति । ३. नरः पुत्रेण नगरं पद्यते । ४. देवो लोकान्सृजति । ५. बाला जलं पिबति । ६. कवयो धनं लुभ्यन्ति । ७. बलवान्क्षत्रियः शूद्राञ्जयति । ८. गुणवान् द्विष्टमपि शत्रुं न युध्यते । ९. अधर्मः क्रोधश्च द्वेषश्च लोभश्चेत्यृषिर्वदति । १०. बाला अन्नेन बलमाप्नुवन्ति । ११. बुद्धिमन्तः सत्येन मोक्षं लभन्ते । १२. इमाः साध्व्यः पापं सहन्ते । १३. कां देवतामृषिः पश्यति । १४. कान्देवान्ब्राह्मणक्षत्रियवैश्या यजन्ते ।

B) Paverskite sakinius iš A) pratimo į pusęją veikiamąjį laiką.

C) Sudarykite iš A) pratimo sakinių PPP konstrukciją.

Pav.: सत्यमेव जयते
(Nuotraukos šaltinis: Išsamiau)

D) Iš kurių garsų junginių galėjo atsirasti šie sandhi formos? Nurodykite visas galimybes:

1. -a prieš balsį (išskyrus a-)
2. -ā-
3. -ā prieš balsį
4. -ā prieš priebalsius su garsu (sonorinius)
5. -ī-
6. -ū-
7. -ṝ-
8. -e-
9. -e prieš Avagraha
10. -o-
11. -o prieš Avagraha
12. -o prieš priebalsius su garsu (sonorinius)
13. -ai-
14. -au-
15. -y prieš balsį
16. -v prieš balsį
17. -r prieš balsį
18. -ay prieš balsį
19. -av prieš balsį
20. -ar-
21. -ir prieš balsį arba priebalsius su garsu (sonorinius)
22. -īr prieš balsį arba priebalsius su garsu (sonorinius)
23. -ur prieš balsį arba priebalsius su garsu (sonorinius)
24. -ūr prieš balsį arba priebalsius su garsu (sonorinius)
25. -er prieš balsį arba priebalsius su garsu (sonorinius)
26. -or prieš balsį arba priebalsius su garsu (sonorinius)
27. -air prieš balsį arba priebalsius su garsu (sonorinius)
28. -aur prieš balsį arba priebalsius su garsu (sonorinius)
29. -ñj-
30. -ñś-
31. -ñch-
32. -ṇḍ(h)-
33. -śc-
34. -ṣṭ-
35. -st(h)-
36. Anusvāra prieš priebalsį
37. -ṃśc-
38. -ṃṣṭ-
39. -mst-

E) Išverkite į sanskritą:

1. Deivė buvo susierzinusi.
2. Šūdras pateko į dangų.
3. Ūkininkai nuėjo keliu.
   Žmonės buvo išvaduoti per Budhos mokymą.
   Sūnus šoko.
   Talismanas apsaugojo mokytoją.
   Brahmanas nepasakė netiesos.
   Šūdrafeminos garbino deivę aukomis.
   Budha atsibudo tiesai = Budha pažino tiesą.
   Vedų išminčiai girdėjo Šrutį.
   Aukojimo kunigai spaudė somą.