🇱🇹 LT - Lietuvių
🇱🇹 LT - Lietuvių
Išvaizda
🇱🇹 LT - Lietuvių
🇱🇹 LT - Lietuvių
Išvaizda
Schema:
(Veikėjas - kartṛ - įnagininkas (tṛtīyā)) - (tiesioginis papildinys - karman - vardininkas) - veiksmažodžio veikiamosios rūšies forma
pvz. brāhmaṇena deva ijyate = ब्राह्मणेन देव इज्यते = "Brahmanas garbina dievą aukojimu" (wörtlich: "Dievas yra garbinamas brahmano aukojimu.")
Šis sakinys yra visiškai (!) reikšmingai tapatus sakiniui:
brāhmaṇo devaṃ yajati / yajate = ब्राह्मणो देवं यजति / यजते
Veikiamajame sakinyje veikėjas (kartṛ) yra įnagininko (tṛtīyā f. "trečiosios linksniuotės pabaigos") linknyje, o tiesioginis papildinys (karman n.) yra vardininko (prathamā f.) linknyje.
Veikiamieji sakiniai, kuriuose veikėjas nėra nurodomas, dažniausiai turi asmeninę reikšmę ("man"):
pvz. ijyate = इज्यते "Aukojama" (wörtlich: "garinama aukojimu").
Net jei atitinkamas aktyvusis sakinys turėtų tikslinio galutinio daiktavardžio (dvitīyā) akuzatyvą, jis gali būti perkeltas į veikiamajame sakinyje į vardininką (prathamā):
Aktyviam sakiniui rāmo grāmaṃ gacchati = रामो ग्रामं गच्छति = "Rāma eina į kaimą." atitinka veikiamieji sakiniai:
rāmeṇa grāmaṃ gamyate = रामेण ग्रामं गम्यते
alternatyviai: rāmeṇa grāmo gamyate = रामेण ग्रामो गम्यते
Neperdavieji veiksmažodžiai (be tiesioginio papildinio) dažnai turi veikiamąsias konstrukcijas, ypač mandagiems prašymams:
praviśyatām = प्रविश्यताम् = "Tegu įeina = Prašau, eikite vidun = Įeik!"
niṣadyatām = निषद्यताम् = "Tegu sėdi = Prašau, sėskitės = Prašau, užimkite vietą"
Sanskrito pasyvinės konstrukcijos yra itin dažnos: pasyvas yra lengviau sudaromas nei, pavyzdžiui, daugybė esamojo laiko kamienų.
Sanskrito neveikiamosios rūšies sakiniai paprastai neturėtų būti verčiami neveikiamąja rūšimi, nes lietuvių kalboje neveikiamoji rūšis atlieka kitokią stilistinę funkciją.
Reguliariosios įnagininko (tṛtīyā) galūnės:
Vienaskaita: -ā
Daugiskaita: -bhis
Regelmässige Bildungen:
| Instrumentalis Singular | Instrumentalis Plural | |
|---|---|---|
| Feminina auf -i śruti श्रुति | śruty-ā श्रुत्या | śruti-bhis श्रुतिभिस् |
| Feminina auf -ī devī देवी | devy-ā देव्या | devī-bhis देवीभिस् |
| Feminina auf -u dhenu धेनु | dhenv-ā धेन्वा | dhenu-bhis धेनुभिस् |
Unregelmäßige Bildungen (Singular):
| Instrumentalis Singular | Instrumentalis Plural | |
|---|---|---|
| Maskulina auf -i kavi कवि | kavi-n-ā कविना | kavi-bhis कविभिस् |
| Maskulina auf -u paśu पशु | paśu-n-ā पशुना | paśu-bhis पशुभिस् |
| Feminina auf -ā devatā देवता | devat-ay-ā देवतया | devatā-bhis देवताभिस् |
Vyriškosios ir bevardės giminės kamienai su -a (netaisyklingi vienaskaitoje ir daugiskaitoje):
| Instrumentalis Singular | Instrumentalis Plural | |
|---|---|---|
| Maskulina auf -a deva देव | devena देवेन | devais देवैस् |
| Neutra auf -a phala फल | phalena फलेन | phalais फलैस् |
Klausiamieji įvardžiai kim:
| Įnagininkas vienaskaita | Įnagininkas daugiskaita | |
|---|---|---|
| Vyr. / Bevardis g. | kena केन | kais कैस् |
| Moteriškoji g. | kayā कया | kābhis काभिस् |
Rodomieji įvardžiai:
| Įvardis | Giminė | Įnagininkas vienaskaita | Įnagininkas daugiskaita |
|---|---|---|---|
| tad "jis, ji, jis; tas, ta, tą" (minėtas) तद् | V/B | tena तेन | tais तैस् |
| M | tayā तया | tābhis ताभिस् | |
| etad "šis, ši, šį" (labai arti kalbančiojo) एतद् | V/B | etena / enena एतेन / एनेन | etais एतैस् |
| M | etayā / enayā एतया / एनया | etābhis एताभिस् | |
| idam "šis, ši, šį" (arti) इदम् | V/B | anena / enena अनेन / एनेन | ebhis एभिस् |
| M | anayā / enayā अनया / एनया | ābhis आभिस् |
Įnagininkas (tṛtīyā) dažniausiai atsako į klausimus:
Kuo?
Su kuo?
Kam?
Jis vartojamas
Further uses of the instrumental (tṛtīyā) follow later.
An -n-, followed by a vowel or n, m, y, v, is replaced by -ṇ- if ṛ, ṝ, r, ṣ precede the -n- in the word or if no other sound than vowels, gutturals, labials, y, v, h or anusvāra stands between these sounds and the following -n- in the word.
Therefore:
| Instrumental Singular | |
|---|---|
| guru गुरु | guruṇā गुरुणा |
| śūdra शूद्र | śūdreṇa शूद्रेण |
| īśvara ईश्वर | īśvereṇa ईश्वरेण |
| kṣatriya क्षत्रिय | kṣatriyeṇa क्षत्रियेण |
| naraka नरक | narakeṇa नरकेण |
Thus the -ṇ- is also to be explained in:
śravaṇa श्रवण
śṛṇoti शृणोति
kāraṇa कारण
brāhmaṇa ब्राह्मण
Formation:
(mostly) guṇa-grade root + -ya- + Ātmanepada ending
e.g.
| Root धातु | 3. sg. Pass. Pres. Ind. यक् लट् | 3. pl. Pass. Pres. Ind. यक् लट् |
|---|---|---|
| nī 1 U (nayati) | nīyate (नीयते) "he is led" | nīyante (नीयन्ते) |
| man 4 Ā (manyate) | manyate (मन्यते) "it is thought" | manyante (मन्यन्ते) |
| viś 6 P (viśati) | viśyate (विश्यते) "it is entered" | viśyante (विश्यन्ते) |
Atenkitina, kad veiksmažodžių ketvirtosios dabarties klasės atmanepados ir pusiaukalbė formos sutampa! Ar tai yra atmanepada, ar pusiau kalba, šiuo atveju galima nustatyti tik iš sakinio konstrukcijos.
| Šaknis धातु | Žemas lygis सम्प्रसारण | Pusiaukalbė यक् |
|---|---|---|
| yaj 1 vid. यज् | *yj » ij | ijyate इज्यते ijyante इज्यन्ते |
| vad 1 as. वद् | *vd » ud | udyate उद्यते udyante उद्यन्ते |
| prach 6 as. प्रच्छ् | *prcch » pṛcch | pṛcchyate पृच्छ्यते pṛcchyante पृच्छ्यन्ते |
Tradicinis vietinis šios giliųjų lygių veiksmažodžių su ya arba va formavimo pavadinimas yra Samprasāraṇa (नपुंसकम् = सम्प्रसारण).
Pvz., tan 8 U.
Išmokite šiuos žodžius:
gṛha n. गृह : namas
grāma m. ग्राम : kaimas
nagara n. नगर : miestas
Apie miesto ir kaimo gyvenimą žr. Basham, Wonder, 6 skyrius.
yajña m. यज्ञ : aukojimas
Indijoje aukojimas pirmiausia yra dievybės garbinimas kaip svečio. Taip prisiimama įsipareigojimas dievybei.
Žodžio formavimas: yaj 1 U + kṛt priesaga -na-.
puṇya n. पुण्य : geras darbas, nuopelnas
Kuo žmogus pelno gerovę ir gimusius iš naujo.
pāpa n. पाप : blogas darbas, pikta (priešingybė puṇya)
satya n. सत्य : tiesa
Indijoje tikėta, kad tiesinis žodis turi magišką galią. Net visa pasaulio tvarka išlaikoma ir sukurta tiesiniu žodžiu. Apie šią svarbią idėją žr. pagrindinį darbą:
Lüders, Heinrich (1869–1943): Varuna / Heinrich Lüders. Aus d. Nachl. hrsg. von Ludwig Alsdorf. - Göttingen : Vandenhoeck & Ruprecht. -- Bd. 2: Varuna und das Ṛta. -- 1959. -- XXIII S., S. 340 - 764

Pav.: वरुणः
(Nuotraukos šaltinis: Išsamiau)
anṛta n. अनृत : Unwahrheit, Lüge (Gegensatz zu satya)
Wortbildung an- („un-“) + ṛta n.
ṛta ist ein zentraler Begriff im Veda, dessen Übersetzung umstritten ist: „Wahrheit“ (Lüders, Thieme), „Ordnung“ (Renou).
ṛṣi m. ऋषि : vedischer Weiser, Verfasser vedischer Lieder
Šių ṛṣi vardai minimi Brahmanose bei specialiose Vedų rodyklėse. Visi brahmanai kildina savo kilmę iš tokių ṛṣi, kurių vardais pavadintos jų gotra (गोत्र). Apie gotra sąvoką žr. Basham, Wonder, 5 sk.

Pav.: विश्वामित्रः
(Nuotraukos šaltinis: Išsamiau)
vad 1 P (vadati) वद् वदति : sakyti, kalbėti
prach 6 P (pṛcchati !) प्रच्छ् पृच्छति : klausti (ko nors: Ak.; apie ką nors: Ak.)
saha सह : kartu su, bendrai su (taip pat „kovoti su“ ir t. t.) (polinksnis su įnagininku)
A) Sudarykite veiksmažodžių formas (su vertimu):
B) Sudėkite įgalinį linksnį vienaskaitoje ir daugiskaitoje prie visų iki šiol išmoktų daiktavardžių.
C) Paverskite šiuos sakinius būtojo karto forma ir išverškite juos:
D) Išverškite į sanskritą:

Pav.: तन्तुवायः
(Nuotraukos šaltinis: Išsamiau)
makṣikā f. मक्षिका : musė, bitė
vraṇa m. व्रण : žaizda, klaida, žala
dhana n. धन : atlygis, pinigai, turtas, nuosavybė
iṣ 6 P (icchati) इष् इच्छति : trokšti
pārthiva m. पार्थिव : karalius
nīca 3 नीच : žemas, gilus
kalaha m. कलह : ginčas, pyktis
śānti f. शान्ति : nutraukimas, ramybė, taika
śam 4 P (śāmyati !) शम् शाम्यति : būti ramiam, tapti ramiam
nara m. नर : vyras, žmogus
lubh 4 P (lubhyati) लुभ् लुभ्यति : geisti
sūkta 3 सूक्त : gerai pasakyta, gražiai ištarta; n. giesmė
śiṣya m. शिष्य : mokinys
atra अत्र : čia
tatra तत्र : ten
bhānu m. भानु : spindesys, saulė
vand 1 Ā (vandate) वन्द् वन्दते : pasisveikinti, pagerbti
vṛṣ 1 P (varṣati) वृष् वर्षति : lyti
nṛpa m. नृप : karalius, valdovas
kṣīra n. क्षीर : pienas
mārga m. मार्ग : kelias
evam एवम् : taip
iha इह : čia
śubh 1 Ā (śobhate) शुभ् शोभते : būti gražiam, blizgėti
Skaitykite ir verčite, paversdami į pusę:
क १.
मक्षिका व्रणमिच्छन्ति धनमिच्छन्ति पार्थिवाः ।
नीचाः कलहमिच्छन्ति शान्तिमिच्छन्ति साधवः ॥
२. नरान्सृजति देवः । |
३. कवयो धनं लुभ्यन्ति । |
४. ऋषयः सूक्तानि पश्यन्ति । |
५. विष्णुमृषिर्यजति । |
६. गुरूञ्शिष्यांश्च पश्यति । |
७. स्वर्गं लभन्ते । |
८. अत्रर्षिर्भानुं वन्दते । |
९. ग्रामं गच्छन्ति । |
१०. दानानि वर्षन्ति नृपाः ॥
ख १. सदा देवान्स्मरन्ति । |
२. ऋषिभी रामो वसति । |
३. हरिं क्षीरेण यजति । |
४. मार्गेण ग्रामं गच्छन्ति । |
५. धनेन सुखमिच्छन्ति नराः । |
६. एवं वदन्ति । |
७. शान्त्यर्षय इह शोभन्ते । |
८. कपयः फलानि खादन्ति । |
९. गजो गच्छति । |
१०. हरिर्गृहं गच्छति । |
११. सारथी रथं नयति ॥