Pamoka 5

5.1. Nominaliniai jungtys (samāsa m. = समास)

Žodžių junginių sudarymas labai dideliu mastu yra sanskrito charakteristika.

Svarbiausios junginių sudarymo formos yra:
kopuliniai junginiai (dvandva n. = द्वन्द्व)
determinatyviniai junginiai (tatpuruṣa m. = तत्पुरुष)
Nuosavybės junginiai (bahuvrīhi m. = बहुव्रीहि)

(Dėl dviejų paskutiniųjų žr. vėliau!)

5.2. Sanskrito terminologija junginiams

ghaṭakapadāni n. pl. = घटकपदानि : junginio dalys
vigrahavākyam n. = विग्रहवाक्यम् : junginio išskaidymas
nityasamāsaḥ m. = नित्यसमासः : junginys, kuriam nėra vigrahavākya arba kurio vigrahavākya negalima sudaryti su junginio žodžiais.
aluksamāsaḥ m. = अलुक्समासः : junginys, kuriame pirmoji dalis išlaiko linksnio priesagą
luksamāsaḥ m. = लुक्समासः : junginys, kurio pirmosios dalys be linksnio priesagų (normalus atvejis)
madhyamapadalopī m. = मध्यमपदलोपी : junginys, kuriame viena ar kelios vidurinės dalies praleidžiamos

5.3. Kopuliniai junginiai (Dvandva n. = द्वन्द्व)

Kopuliniai junginiai skirti gramatiškai vienodų, koordinuotų dalių (daiktavardžių arba daiktinių būdvardžių) sujungimui.

Dvandva reiškia:

1. arba sumuojantį ryšį tarp asmenų, dalykų ar savybių, kuriuos nurodo jo atskiros dalys:
   Itaretaradvandva = इतरेतरद्वन्द्व

2. arba apibendrina šiuos asmenis, dalykus ar savybes į vienybę:
   Samāhāradvandva ("apibendrinantis dvandva") = समाहारद्वन्द्व

Pirmuoju atveju (Itaretaradvandva):
Dvandva įgyja paskutinio nario gramatinę lytį ir dviejų skaičiaus galūnes (kai yra du dalykai) arba daugiskaitos galūnes (kai jų daugiau nei du). Taip pat leidžiamos vienaskaitos galūnės.

Antruoju atveju (Samāhāradvandva):
Dvandva paprastai yra vidurinės lyties (nepriklausomai nuo paskutinio nario lyties) ir vartojamas vienaskaita.

Išskyrimas:
Vykdomas su „ir“ (ca = च), kartais su „arba“ (vā = वा) arba „kiekvienas“.

Dėl dviejų skaičiaus dvandva žr. vėliau!

5.3.1. Sudurtinių žodžių pirmieji nariai

Sudurtinių žodžių (ne tik dvandva) pirmieji nariai paprastai turi nepakitusio vardinio kamieno formą. Atskiri sudurtinių žodžių nariai jungiami pagal sakmės sandhi taisykles (t. y. sandhi, kurį iki šiol išmokome, skirtingai nei žodžio viduje prieš formacinius elementus taikomas žodžio sandhi).

5.3.2. Daugiskaitos Itaretaradvandva

Pavyzdžiai su daugiskaitos dvandva:

brāhmaṇa-kṣatriya-vaiśya-śūdrāḥ = ब्राह्मणक्षत्रियवैश्यशूद्राः

= brāhmaṇāḥ kṣatriyā vaiśyāḥ śūdrāś ca = ब्राह्मणाः क्षत्रिया वैश्याः शूद्राश्च
(brahmanai, kṣatrijai, vaišjos ir šūdras)

arba = brāhmaṇaḥ kṣatriyo vaiśyaḥ śūdraś ca = ब्राह्मणः क्षत्रियो वैश्यः शूद्रश्च
(vienas/šis brahmanas, kṣatrijas, vaišja ir šūdra)

kavi-guravaḥ = कविगुरवः

= kavayo guravaś ca = कवयो गुरवश्च
(poetai ir mokytojai [daugisk.])
(Pastaba: „Vienas poetas ir vienas mokytojas“ turėtų būti dviejų skaičiaus!)

Taikantis dvandva sandūrinių žodžių tvarkai galioja šie taisyklės:
Skirtingų varṇa (kastos) pavadinimai turi būti išdėstyti pagal jų hierarchiją (pirmiausia aukščiausią).
Vyresniojo brolio vardas turi būti nurodytas prieš jaunesniojo brolio vardą.
Paprastai svarbesnis žodis turi būti pastatytas į pradžią.
Žodžiai, baigiantys -i arba -u, turi eiti pirmieji.
Žodžiai, baigiantys -a ir prasidedantys balsiu, turi eiti pirmieji.
Žodžiai, turintys mažiau skiemenų, turi eiti pirmieji.

Kai gali būti taikomos dvi iš paskutiniųjų trijų taisyklių, visada turi būti laikomasi vėliau pateiktos taisyklės. (Dviejų narių dvandva pavyzdžiai šiems taisyklėms pateikiami Kielhorn, Gramatika § 570).

5.4. Žodynas

Išmokite šiuos žodžius:

abhiniveṣa m. = अभिनिवेष : linkimas, užsispyrimas, tvirtinimasis; ypač: priklausomybė nuo kūno, lyg jis būtų savas.

kāma m. = काम : noras, troškimas, pageidaujama dovana, aistrinė malonė, meilė; meilės dievas Kāma.

Pav.: Dievas Kāma = kāmadeva = कामदेव, XVIII a.
(Nuotraukos šaltinis: Wikipedia, viešas turtas)

krodha m. = क्रोध : pyktis.

kleśa m. = क्लेश : kančia, vargas.

trayī f. = त्रयी : trigubas skaičius; ypač trys Veda (Ṛgveda, Sāmaveda, Yajurveda).

daṇḍanīti f. = दण्डनीति : politika (Tatpuruṣa sandūrinis žodis iš daṇḍa m. = "lazda, galia, valdžia, bausmė" ir nīti f. = "teisingas vadovavimas").

dvijāti 3 / dvija 3 = द्विजाति / द्विज : dvigubai gimęs.

dveṣa m. = द्वेष : Hatred.

maitrī f. = मैत्री : Friendship, friendliness, friendly goodwill.

rāga m. = राग : (red) color, passion, love.

lobha m. = लोभ : Greed, avarice.

varṇa m. = वर्ण : Color, genus, social class.

vārttā f. = वार्त्ता : Livelihood, economics (economy).

vidyā f. = विद्या : Knowledge, science.

avidyā f. = अविद्या : Ignorance, non-knowledge.

ca = च : and.
(Placed after the word it connects. When connecting multiple words, ideally stands behind the first word of the last linking element: brāhmaṇāḥ kṣatriyā vaiśyāḥ śūdrāś ca = ब्राह्मणाः क्षत्रिया वैश्याः शूद्राश्च).

ca ... ca = च ... च : both ... and.

5.5. Exercise

A) Translate the following sentences and compounds, and resolve the dvandvas occurring therein into Sanskrit:

1. catvāro varṇā brāhmaṇakṣatriyavaiśyaśūdrāḥ.
   (Āpastambīyadharmasūtra I,1,1,4 = Vāsiṣṭhadharmaśāstra II,1)
   चत्वारो वर्णा ब्राह्मणक्षत्रियवैश्यशूद्राः ॥
   (Explanation: catvāras = चत्वारस् = "four")

2. trayo varṇā dvijātayo brāhmaṇakṣatriyavaiśyāḥ.
   (Vāsiṣṭhadharmaśāstra II,1)
   त्रयो वर्णा द्विजातयो ब्राह्मणक्षत्रियवैश्याः ॥
   (Explanation: trayas = त्रयस् = "three")

3. sāmavedargvedayajurvedās trayī.
   (Kauṭilīya-arthaśāstra 1.3.1. / in good Sanskrit: sāmārgyajurvedās trayī)
   सामवेदर्ग्वेदयजुर्वेदास्त्रयी ॥
   (in good Sanskrit: सामार्यजुर्वेदास्त्रयी)

4. The three enemies of man, which form the gate to hell (Viṣṇusmṛti 33,1+6):
   kāmakrodhalobhāḥ
   कामक्रोधलोभाः ॥

5. maitrīkaruṇāmuditopekṣāś catvāro brahmavihārāḥ.
   मैत्रीकरुणामुदितोपेक्षाश्चत्वारो ब्रह्मविहाराः ॥
   (Explanation: brahmavihāra: "abiding states of Brahma", also called the "Immeasurables". They are Buddhist meditation practices.)

6. avidyāsmitārāgadveṣābhiniveṣāḥ pañca kleśāḥ.
   (Yogasūtra 2,3)
   अविद्यास्मितारागद्वेषाभिनिवेषाः पञ्च क्लेशाः ॥
   (Explanation: pañca = "five")

7. ānvīkṣikītrayīvārttādaṇḍanitayo vidyāḥ.
   (According to Kauṭilīya-arthaśāstra 1.2.1.)
   आन्वीक्षिकीत्रयीवार्त्तादण्डनितयो विद्याः ॥

5.6. Review Exercise

A) Translate:

1. vidyā vārttā.
   विद्या वार्त्ता ।

2. brāhmaṇaḥ kṣatriyo vaiśyaś ca trayo varṇā dvijātayaḥ.
   ब्राह्मणः क्षत्रियो वैश्यश्च त्रयो वर्णा द्विजातयः ।

3. dvijā vaiśyāḥ. (2 possibilities)
   द्विजा वैश्याः ।

B) Insert the corresponding form:

1. (dvija, sādhu, kavi) ... rāmaḥ
   (द्विज, साधु, कवि) ... रामः ।

2. (devī) ... indrāṇī
   (देवी) ... इन्द्राणी ।

3. dvijātayas ... (vaiśyā, kṣatriya)
   द्विजातयस् ... (वैश्या, क्षत्रिय) |

C) Resolve the compound in the following sentence into Sanskrit and form the same sentence with this resolved form:

sāmargyajurvedās trayī.
सामर्ग्यजुर्वेदास्त्रयी ।

D) Translate into Sanskrit in two ways (once with a compound, once without):

"Abiding states of Brahma" are: friendly goodwill, compassion, sympathetic joy, equanimity.