Skip to content

Pamoka 25

25.1. Ablatyvo formavimas (पञ्चमी = "peninto linksnis")

Be maskulinų ir neutrinų daiktavardžių, baigiančiųsi -a, bei įvardžių, vienaskaitos visose linksniavimo klasėse ablatyvo formos (पञ्चमी) sutampa su genetyvo formomis (षष्ठी).

Be asmeninių įvardžių, daugiskaitos visose linksniavimo sistemose ablatyvo formos sutampa su datyvo formomis (चतुर्थी).

Dabar suprantate sanskrito linksnių (विभक्ति) išdėstymo priežastį: jie išdėstyti taip, kad vienareikšmės formos būtų kuo arčiau viena kitos – arba viena po kita.

Ablatyvo vienaskaita maskulinams ir neutrinams, baigiantiems -a

deva (देव) → devāt (देवात्)

Klausiamieji, santykiniai ir rodomieji įvardžiai:

Ablatyvas vienaskaita
Maskulinas / Neutrinis
Ablatyvas vienaskaita
Femininai
किम्kasmāt
(कस्मात्)
kasyāḥ
(कस्याः)
यद्yasmāt
(यस्मात्)
yasyāḥ
(यस्याः)
तद्tasmāt
(तस्मात्)
tasyāḥ
(तस्याः)
एतद्etasmāt
(एतस्मात्)
etasyāḥ
(एतस्याः)
इदम्asmāt
(अस्मात्)
asyāḥ
(अस्याः)

25.2. Ablatyvo vartojimas (पञ्चमी)

"Ablatyvas nurodo tai, kas lieka vietoje, kai kas nors nuo to atsiskiria."

Pāṇini 2,3,28 + 1,4,24

Ablatyvas dažniausiai atsako į klausimus "Iš kur?", "Kodėl?".

1. Taigi ablatyvas nurodo pradžios tašką, kilmę ir medžiagą.

Therefore, the ablative can also denote the person from whom one buys, hears, wishes for something, etc.

Examples:

ग्रमादागच्छति = "He comes from the village"

अश्वात्पतितः = "fallen from the horse"

तेभ्यो लब्धम् = "received from them (down)"

Examples:

गुरोर्धर्मं शृणोति = "he hears from the teacher about the Dharma"

ब्राह्मणः क्षत्रियाद्धेनुमिच्छति = "the Brāhmaṇa wishes for a milk cow from the Kṣatriya"

  1. The ablative stands with verbs meaning "to abstain from", "to protect against", "to defend against", "to fear":

Example:

अरिभ्यो रक्षति = "he protects against the enemies"

  1. The ablative denotes the reason or cause:

Examples:

क्रोधात्पुत्रं हन्ति = "He strikes down his son out of anger"

कृतपापत्वान्नरकं गच्छति = "Because he has done evil, he goes to hell" ("Because he is one through whom evil was done")

पापकरणान्नरकं गच्छति = "Because he does / did evil, he goes to hell"

Nouns that are not feminine can, in order to denote the reason for an action, stand in the instrumental (तृतीया) or ablative (पञ्चमी). Feminines stand in this sense usually in the instrumental, but can occasionally also stand in the ablative.

25.3. The Suffix -तस्

If one wants to express clearly in the singular that the word is used with an ablative meaning, one can attach the suffix -तस् to the word stem, which forms adverbs with mostly ablative meaning (answering the question "From where?"):

Pavyzdžiai:

आदितस् = „nuo pat pradžių“

धर्मतस् = „dėl dharmos, remiantis dharmą“

Priesaga -तस् taip pat pridedama prie įvardinių kamienų:

तद् : ततस् („ta-tas“) „iš ten, ten, į ten, dėl to, tada, todėl“

यद् : यतस् „iš kurio, ko, iš kur, čia, ten, kodėl, nes“ (įvardinis)

किम् : कुतस् „iš kur?“ „kodėl?“

25.4. Kitos priežasčių išreiškimo priemonės

1. Įvardinės dalyvinės sakinio dalys

Įvardinės dalyvinės sakinio dalys dažnai išreiškia priežastinį (pagrindimą), seką (išvadas) arba tikslinę (tikslą) ryšį su pagrindiniu sakiniu.

Įvardinio linksnio formos, veikiančios kaip priežastinės jungtys:

  • abliatyvinė:
  • यतस् ... pogrupis ... ततस् ... pagrindinis sakinys ... = „nes ..., todėl ...“
  • यस्मात् ... pogrupis ... तस्मात् ... pagrindinis sakinys ... = „nes ..., todėl ...“
  • instrumentinė:
  • येन ... pogrupis ... तेन ... pagrindinis sakinys ... = „kuo/nors ..., tuo / todėl ...“

Pavyzdys:

यतो (यस्माद् / येन) धर्ममिच्छति [ततो (तस्माद् / तेन)] रामो व्रतं चरति = „Kadangi Rama nori turto, jis laikosi įžadų“

2. हि

Pagrindinius sakinius galima sujungti dalelyte हि „nes, nes“. Sakinys su हि (kuris negali būti pirmoje vietoje, bet privalo stovoti antroje vietoje pasakojime) pateikia pagrindimą arba ankstesniam sakiniui, arba sekantį sakinį:

Pavyzdys:

जनाः पुण्यं कुर्वन्ति । स्वर्गं हि गन्तुमिच्छन्ति = "Žmonės daro nuopelnus. Jie nori patekti į dangų."

3. Įnagininkas (तृतीया)

Be abliatyvo (पञ्चमी) įnagininkas (तृतीया) naudojamas priežasčiai ar motyvui nurodyti. Moteriškosios giminės daiktavardžių atveju įnagininkas yra bendrai privalomas.

Pavyzdys:

क्रोधेन पुत्रं हन्ति = "Jis muša savo sūnų pykčiu" = "Jis muša savo sūną piktumoje"

4. Daiktavardžiai

Be to, žinoma, galima išreikšti priežastis naudojant konstrukcijas su

  • कारण n. "Priežastis": कारणात् । कारणेन
  • हेतु m.
  • kiti daiktavardžiai reikšme "priežastis"

+ Genityvas (षष्ठी) arba kaip kompozitų galinė dalis:

Pavyzdys:

पुण्यस्य कारणात् (हेतोः ir t.t.) = "dėl nuopelno"

5. इति

Veiksmo motyvą galima nurodyti kaip mintį su इति:

Pavyzdys:

सम्यक्संबुद्धः सुगत इत्यानन्दो गौतमं धर्मं पृच्छति = "Kadangi Sugata tobulai pabudo tiesos link, Ānanda klausia Gautamos apie jo mokymą" (« "Mąstydama "Sugata tobulai pabudo tiesos link" ...)

25.5. Žodynas

त्यज् 1P त्यजति palikti, atsisakyti, apleisti

Fut. त्यक्ष्यति
Pass. त्यज्यते
PPP त्यक्त
Inf. त्यक्तुम्
Absol. 2: -त्यज्य

iš to:

त्याग m.: atsisakymas, pasiaukojimas, vengimas

दार m. pl. (!!!): wife

द्रव्य n.: object, property, material possession, money

धान्य n.: threshed grain


Fig.: धान्यम्
(Image source: Details)

धृ 1U धरति : to hold, to keep fast

Fut. धरिष्यति
Pass. ध्रियते
PPP धृत
Inf. धर्तुम्
Absol. 2: -धृत्य

from this:

धर्म m.: that which is firm and holds fast = Dharma

नित्य ३ : constant, steadfast, eternal

नित्यम् Adv.: always, constantly, ever

प्रज्ञा f.: wisdom, knowledge

प्रदान n.: giving, donation; gift, donation

मद् 4 P माद्यति (!) : to rejoice, to delight in something (Instr., Gen., Loc.)

Fut. मदिष्यति
Pass. मद्यते
PPP मत्त
Inf. मदितुम्

from this:

मद m.: intoxication, sensual intoxication = sensuality

मान m.: assessment, reputation, fame, honor, pride, conceit, sense of inferiority; (one measures oneself against others)

यदि Conjunction: if

न्याय m.: rule, principle, method, judgment (juridical), logic (from ni + i + a)

अन्यथा Adv.: otherwise, differently, falsely, incorrectly

या 2P याति, यान्ति = गम्

Pass. यायते
PPP यात
Inf. यातुम्
Absol. 2: -याय

दारिद्र्य n. = दरिद्रस्य भावः प्रदान n. = दान शास् 2P शास्ति, शासति (3. pl.) : to command, to teach, to punish

Pass. शिष्यते
PPP शिष्ट ३ : taught
Absol 1.: शासित्वा / शिष्त्वा

from this:

शिक्षा f.: science, instruction; phonetics

स्तेन m.: thief

स्तेय n.: theft

किल्बिष n.: fault, insult, sin

विना Postposition: without, except (with Acc., Instr., Abl.)

मूल n.: root


Fig.: मूलानि
(Image source: Details)

लिप् 6U लिम्पति (!): to smear, to daub

Fut. लेप्स्यति
Pass. लिप्यते
PPP लिप्त
Inf. लेप्तुम्

from this:

लिप्ति f.: smearing, writing, script


Fig.: लिप्तिः
(Image source: Details)

वर्ष n.,m.: rain, rainy season, year

वह् 1U वहति : to lead, to drive, to blow (wind)

Fut. वक्ष्यति
Pass. उह्यते
PPP ऊढ
Inf. वोढुम्
Absol 2: -उह्य वह् + वि 1P विवहति : to lead away (namely the bride from her parents' house) = to marry

from this:

विवाह m.: leading away, marriage of a woman (Instr., saha) (for marriage see Basham, Wonder pp. 166-171)


Fig.: विवाहः
(Image source: Details)

नी + वि 1U विनयति : to lead away, to instruct, to educate

from this:

विनय m.: removal, education, discipline, buddhist.: monastic discipline, monastic law

विज्ञान n.: knowledge, cognition

विष्टि f.: work, corvée


Fig.: विष्टिः
(Image source: Details)

वृध्वर्धते : to grow, to become larger

Fut. वर्धिष्यते
Pass. वृध्यते
PPP वृद्ध : grown up, old, increased
Inf. वर्धितुम्

from this:

वृद्धि f.: growth, increase, guṇa stage (from: vṛdh-ti)

सामर्थ्य n.: that which corresponds to its purpose

स्वभाव m.: being, nature, character

हर्ष m.: (raising of body hair), joy

हिरण्य ३ : golden ; n.: gold, money, wealth


Fig.: हिरण्यम्
(Image source: Details)

अणु ३ : thin, fine, very small ; m.: atom

गोदान n.: giving of cows / a cow ; second hair-cutting ceremony (a संस्कार)

25.6. Exercise

A) Complete the declension examples from Lesson 16, Review Exercise A, by adding the 4th Dative (चतुर्थी) and 5th Ablative (पञ्चमी). Also form declension paradigms with all forms learned so far for

. सन्त् (m., n.)

. महान्त् (m., n.)

. यद् (m., n., f.)

Memorize these declension paradigms!

B) Translate and resolve the compounds into Sanskrit:

गुर्वादेशाद्रामो ग्रामान्नगरं गत्वा साधुगृहं प्रविश्य साधुमुपस्थायालं क्रोधेनेति वक्ति ॥१॥ गुरोरधर्मः श्रोतुं न शक्यत इति श्रुत्या च स्मृतिभिश्चोद्यते ॥२॥ क्षत्रिया जनाञ्छत्रुभ्यो रक्षितुमर्हन्तीति क्षत्रियधर्मः ॥३॥ कृतयज्ञदोषत्वाद्ब्राह्मणो धनं लब्धुं नार्हति ॥४॥ धनलाभहेतोस्ते वैश्या व्रतं कृत्वा ब्रह्मचर्यं चरन्ति ॥५॥ बुद्द्धाश्चार्हन्तश्च दुःखान्मुक्ताः । मुञ्चन्ती बुद्धिर्हि तैः प्राप्ता ॥६॥ लोभेन च क्रोधेन च मोहेन च जना दुष्यन्ति । ततः प्राप्तकाला नरकं पतन्ति ॥७॥ क्षत्रियो महानगरतः शत्रुग्रामं योद्धुं शूरयोधानानयति ॥८॥

पुत्रलाभकारणाद्ब्राह्मणी व्रतं चरति ॥९॥ लब्धपुत्रत्वाद्द्विजेन महासुखमाप्तम् ॥१०॥ विष्णुर्भक्तान्मरणात्पाति ॥११॥ रामाद्विना = रामं विना = रामेण विना ॥१२॥ साधोः शिक्षा गुणाय संपद्यते नासाधोः ॥१३॥ रामः कृष्णाय तिष्ठति ॥१४॥ सुखेन गच्छति ॥१५॥ अलं भयेन ॥१६॥ लोकादधिको हरिः ॥१७॥ (हरi m. = विष्णु / कृष्ण)


Abb.: लोकादधिको हरिः

25.7. सुभाषितानि यतो यतो निवर्तते ततस्ततो विमुच्यते । निवर्तनाद्धि सर्वतो न वेत्ति दुःखमण्वपि ॥१॥

Explanation: सर्वतस् = sarva "every, all" + -tas ; अणु = Nom., Acc. sg. neuter

मानाद्वा यदि वा लोभात् क्रोधाद्वा यदि वा भयात् । यो न्यायमन्यथा ब्रूते स याति नरकं नरः ॥२॥ भवन्ति नरकाः पापात् पापं दारिद्र्यसंभवम् । दारिद्र्यमप्रदानेन ॥३॥ शासनाद्वा विमोक्षाद्वा स्तेनः स्तेयाद्विमुच्यते । अशासित्वा तु तं राजा स्तेनस्याप्नोति किल्बिषम् ॥मनुस्मृति ८.३१६॥ ॥४॥

Explanation: राजा = Nom. sg. to राजन् m. = नृप

25.8. Translation Exercise

1. कौटिलीयार्थशास्त्र १... on the benefit of economics:

वार्त्ता धान्यपशुहिरण्यकुप्यविष्टिप्रदानादौपकारिकी ॥

2. कौटिलीयार्थशास्त्र १.. on the education of a prince:

तस्माद्दण्डमूलास्तिस्रो विद्याः ॥१॥ विनयमूलो दण्डः प्राणभृतां योगक्षेमावहः ॥२॥ कृतकः स्वाभाविकश्च विनयः ॥३॥ क्रिया हि द्रव्यं विनयति नाद्रव्यम् ॥४॥ शुश्रूषाश्रवणग्रहणविज्ञानोहापोहतत्त्वाभिनिविष्टबुद्धिं विद्या विनयति नेतरम् ॥५॥
॥ वृत्तचौलकर्मा लिपिं संख्यानं चोपयुन्ञ्जीत ॥७॥ वृत्तोपनयस्त्रयीमान्वीक्षिकीं च शिष्टेभ्यो वार्त्तामध्यक्षेभ्यो दण्डनीतिं वक्तृप्रयोक्तृभ्यः ॥८॥ ब्रह्मचर्यं चा षोडशाद्वर्षाद् ॥९॥ अतो गोदानं दारकर्म चास्य ॥१०॥ नित्यश्च विद्यावृद्धसंयोगो विनयवृद्ध्यर्थम्, तन्मूलत्वाद्विनयस्य ॥११॥
॥ श्रुताद्धि प्रज्ञोपजायते प्रज्ञाया योगो योगादात्मवत्तेति विद्यानां सामर्थ्यम् ॥१६॥
॥ कामक्रोधलोभमानमदहर्षत्यागात्कार्यः ॥१...

Paaiškinimas raudonai paryškintų žodžių aukščiau pateiktame tekste:

1.5.1. तिस्रस् : vks., rgs., mot. g. prie त्रि "trys"

1.5.2. प्राणभृताम् : gnd. dgs., vyriškosios g. prie प्राणभृत् vyriškosios g. "gyvūnas"

1.5.5. इतरम् rgs. vdg., vyriškosios g. prie इतर ३ "kitas"

1.5.7. कर्मा : vks. vdg., vyriškosios g. prie कर्मन् vidurinėsios g. "veiksmas, darbas" ; उपयुञ्जीत : optatyvas 3 dgs. Ā prie upa-yuj 7 "pasigrobti": "kad jis pasigtobų"

1.5.8. वक्तृप्रयोक्तृभ्यस् abl., dat. dgs. prie वक्त्र्प्रयोक्तृ (इतरेतरद्वन्द्व) "teoretikai ir praktikai"

1.5.9. षोडश ३ : "šešioliktas"

1.5.10. कर्म vks., rgs. vdg. prie कर्मन् vidurinėsios g. "veiksmas"

1.5.16. धि sandhis forma prie हि ; आत्मवत्ता mot. g.: "savarankiškumas"

1.6.1. कार्य ३ "darytinas, ką reikia padaryti"

Dalies Tüpfli Globaliosios kaimo bibliotekos