Pamoka 37

37.1. Prieveiksmis (क्रियाविशेषणम्)

Sanskrito kalbų prieveiksmiai sudaromi

1. vartojant daiktavardžių ir įvardžių linksnių formas
2. naudojant specialius priesagas ir galūnes

Pirmuoju atveju riba tarp gyvo linksnio ir prieveiksmio yra sklandi. Čia įeina kaip ypatingas atvejis prieveiksmiai, kurie yra sustingusios senos linksnių formos, nors deklinacijoje vartojamos kitos formos arba atitinkami daiktavardžiai nebėra vartojami kaip daiktavardžiai.

37.2. Linksnių formų prieveiksminis vartojimas

37.2.1. Galininkas (द्वितीया)

Galininkas (द्वितीया) gali būti vartojamas prieveiksmiškai atsakydamas į klausimus:

• kokiais būdais?
• kaip ilgai?
• kur?
• ir kt.

Galininkas gali būti vartojamas prieveiksmiškai:

• nuo daiktavardžių
  Pavyzdžiai:
  कामम् "pagal norą, pagal pageidavimą"
  अर्थम् "dėl"

• nuo daiktavardžių viduriniojo giminės
  Pavyzdžiai:
  सुखम् "lengva, laiminga"
  नित्यम् "visada"
  साधु "teisinga, gerai"

• nuo įvardžių viduriniojo giminės
  Pavyzdžiai:
  तद् "tada, todėl"
  यद् "kai, kad"
  एतद् "taip, čia, dabar"

37.2.2. Įnagininkas (तृतीया)

Įnagininkas (तृतीया) gali būti vartojamas prieveiksmiškai atsakydamas į klausimus:

• kuo?
• su kuo?
• ir kt.

Įnagininkas gali būti vartojamas prieveiksmiškai:

• nuo daiktavardžių
  Pavyzdžiai:
  अर्थेन "dėl"
  क्षणेन "akimirksniu, iš karto" (nuo क्षण vyriškosios lyties "akimirksnis")

• nuo būdvardžių, dažnai ir daugiskaitos forma
  Pavyzdžiai:
  दूरेण "tol, iš tolo" (prie दूर 3 "tolu, toli")
  उच्चैस् "aukštai, garsiai" (prie उच्च 3 "aukštas, padidintas, garsus, aštrus (apie balsą)")

37.2.3. Dativ (चतुर्थी)

Retkarai vartojamas davinys (चतुर्थी) adverbialiai atsako į klausimus:

• kokiu tikslu?
• ir kt.

Pavyzdys:

अर्थाय "dėl, siekiant ..."

37.2.4. Abliatyvas (पञ्चमी)

Abliatyvas (पञ्चमी) gali būti vartojamas adverbialiai atsako į klausimus:

• kodėl?
• kuo remiantis?
• iš kur?
• ir kt.

Abliatyvas gali būti vartojamas adverbialiai:

• nuo daiktavardžių
  pvz. बलात् "prievarta, su jėga"

• nuo daiktavardžių
  pvz. दूरात् "iš toli"

• nuo įvardžių
  Pavyzdžiai:
  कस्मात् "kodėl"
  अकस्मात् "netikėtai"

37.2.5. Genityvas (षष्ठी)

Retkarai vartojamas genityvas (षष्ठी) adverbialiai atsako į klausimą "po kiek laiko?"

pvz. चिरस्य "po ilgo laiko" (prie चिर 3 "ilgas (laikas)")

37.2.6. Lokatyvas (सप्तमी)

Lokatyvas (सप्तमी) gali būti vartojamas adverbialiai atsako į klausimus:

• kur?
• kokiais aplinkybėmis?
• ir kt.

Pavyzdžiai:

-अर्थे "dėl"
-कृते "dėl"
दूरे "toliai"

37.3. Adverbialinis nebedarinių linksnių vartojimas

Pavyzdžiai:

जातु "visiškai" (iš pradžių "nuo gimimo, nuo prigimties", ak. sg. n. prie जातु <nebedarinių kaip daiktavardis>)

तूष्णीम् "tyliai" (ak. sg. prie nebedarinio तूष्णी f. "tyla")

एवम् "taip" (prie kitaip dingusio įvardinio šaknies एव "vienas, vienintelis")

37.4. Adverbijų su adverbialiniais priesagomis darymas

Iš vietvardžių kamienų तद्, इदम् arba अ-, यद्, किम् arba कु galima daryti atitinkamus vietadvorbinius priesagas

• -तस् (abliatyvas)
• -त्र (lokatyvas)
• -था (būdo ir būdo)
• -थम् (būdo ir būdo)
• -दा (laikas)

atitinkamus vietadvorbinius priesagas.

Priesaga	Vietvardžio kamienas
	तद्	इदम् अ-	यद्	किम् कु-
-तस् (Ablatyvas)	ततस् iš ten, dėl to, todėl	इतस् अतस् iš čia, dėl to	यतस् iš kur, iš ko	कुतस् iš kur?, kodėl?
-त्र (Lokatyvas)	तत्र ten, tenai	अत्र čia	यत्र kur	कुत्र kur?
-था (Būdo ir būdas)	तथा taip		यथा kaip
-थम् (Būdo ir būdas)				कथम् kaip?
-दा (Laikas)	तदा tuomet, tada		यदा kai	कदा kada?

Kitas klausiamasis advorbius yra: क्व "kur?"

Pav.: क्व
(Nuotraukos šaltinis: Išsamiau)

Kiti adverbialiniai priesagos

Priesaga
-वत्	gali būti pridedama prie bet kokių daiktavardžių, kad išreikštumėte "pagal tipą, lyg" pvz. पुत्रवत् "kaip sūnus"
-तस्	prie daiktavardžių ir vietvardžių. Dažniausiai ablatyvinė reikšmė "iš kur?", bet ir "kur?", "kryptimi?" pvz. आदितस् "nuo pat pradžios"
-धा	1. Skaičiaus advorbiniuose žodžiuose reikšmė "-kartų", "-daug" pvz. द्विधा "dvigubai" 2. reikšmė "tam tikru būdu" pvz. समधा "tuo pačiu būdu" (prie सम 3 "lygus")

37.5. Adverbialiniai jungtiniams žodžiai

37.5.1. Jungtiniams žodžiai su prieveiksniu arba adverbialiniu linksniu kaip galine dalimi

Pavyzdys: सुचिरम् "labai ilgą (laiką)"

37.5.2. Adverbialiniu būdu vartojami बहुव्रीहि

Pavyzdys: रक्षार्थम् "tokio, kurio tikslas yra saugoti, saugojimo tikslu". Taip pat galima laikyti priklausantį 5.1.: -अर्थम् kaip adverbialinė galinė dalis.

37.5.3. अव्ययीभाव-jungtiniams žodžiai

अव्ययीभाव = "nekeičiamas / nedeklinuojamas tapęs"

अव्ययीभाव yra adverbialinis jungtinis žodis, kurio priekinė dalis yra indeklinabilas (postpozicija, dalelytė ir pan.), o galinė dalis yra daiktavardis, įgyjantis akuzatyvo vienaskaitos viduriniojo galo priesagą.

Išskleidžiant jungtinį žodį, priekinė dalis valdytų galinę dalį:

Pavyzdžiai:

प्रत्यग्नि = अग्निं प्रति = "prie ugnies"

यथाशक्ति = शक्तिमनतिक्रम्य = "pagal jėgas"

अभिमुखम् = मुखम् अभि = "pirmyn, priešinga kryptimi"

Ypač svarbūs yra अव्ययीभाव su यथा "kaip" kaip priekine dalimi:

pvz. यथाकामम् = कामो यथास्ति = "kaip norima, pagal pageidavimą, laisvai"

Pav.: यथाशक्ति
(Nuotraukos šaltinis: Išsamiau)

37.6. Sintaksė

Veiksmažodžių atveju

• अस् 2P "būti"
• भू 1P
• कृ 8U

vietoj predikatinio būtojo daiktavardžio gali stovėti predikatinis prieveiksmis:

pvz. तूष्णीं बभूव "jis tapo tylus, jis nutilo"

Pav.: तूष्णीं बभूवुः
(Nuotraukos šaltinis: Išsamiau)

37.7. Netermininiai įvardžiai

Netermininiai įvardžiai (unbestimmte Fürwörter) sudaromi pridedant

• -चिद्
• -चन
• अपि

prie klausiamojo įvardžio किम् linksnių formų.

pvz.

कश्चिद् = कश्चन = को ऽपि = "koks nors, kas nors"
कस्यचिद् = kieno nors

37.8. Klausiamasis sakinys

"Kas?, kaip? kas?, kodėl? kam? kodėl?
Kas neklauso, tas neišmanys."

कः कथं किं केन कस्मात्कस्मै । यो न पृच्छेन् मूर्खस्तिष्ठेत् ॥

Sesamstrasse moto, kuris yra geras gyvenimo ir sanskrito studijų orientyras

Taip pat žr. 4 pamoka.

Reikia skirti

• Žodžio klausimai (papildymo klausimai)
• Sakinio klausimai

Žodžio klausimuose klausiama apie veikėją (कर्तृ), objektą, veiksmą, aplinkybę ir pan., pvz.

• kas ateina?
• ką daro Rāma?
• ką jis girdi?
• kaip ji kalba sanskritu?
• kur yra motina?

Sakinio klausimuose klausiama apie visą sakinio turinį, pvz.

• ar Rāma šiandien eina į Ofterdingeną?
• ar teisinga, kad ... ?

37.8.1. Žodžio klausimai (papildymo klausimai)

Schema:

Klausiamasis įvardis / prieveiksmis - sakinys

Pavyzdžiai:

को ग्रामं गच्छति = केन ग्रामो गम्यते = "Kas eina į kaimą?"

किं बाला अधीयीरन् = "Ką turėtų mokytis vaikai?"

क्व रामो वसति = Kur gyvena Rāma?

Pav.: किं बाला अधीयीरन्
(Nuotraukos šaltinis: Išsamiau)

37.8.2. Klausiniai sakiniai

Kartais tik iš konteksto galima suprasti, ar sakinys yra klausiamasis.

Schema I:

Veiksmažodis – likusi sakinio dalis

Pavyzdys:

गमिष्यति ब्राह्मणबालो गुरुम् । "Ar brahmanų berniukas eis pas mokytoją?"

Schema II:

Klausiamasis dalelytė (dažniausiai sakinio pradžioje) – sakinys

Svarbiausios klausiamosios dalelytės yra:

• अपि

• किम् (dažnai leidžia tikėtis neigiamo atsakymo)

• कच्चिद्

Šios dalelytės atitinka klausimo ženklą.

Pavyzdys:

अपि सत्यम् । "Ar tai taip pat tiesa?"

किं शक्नोति । "Ar jis gali?"

कच्चित्क्षत्रियेण शत्रवो जिताः । "Ar kšatrijas nugalėjo priešus?"

Pastaba: किम् gali reikšti ne tik "ką?", bet ir kaip klausiamoji dalelytė – "kodėl?, kam?". Pvz., su instrumentalu (तृतीया):

किं क्रोधेन । "Kam pyktis? Ką naudos iš pykčio? Kam tas pyktis?"

37.9. Žodynas

मूर्ख 3: bukas, kvailas, idiotiškas m. Kvailys

मुनि m.: išmintis, (tylos) asketas

शाक्यमुनि m.: asketa iš शाक्य (kšatrijų iš कपिलवस्तु) giminės = Budga Gautama

Pav.: शाक्यमुनिः
(Nuotraukos šaltinis: Išsamiau)

दिन n.: diena

वृक्ष m.: medis

Pav.: वृक्षः
(Nuotraukos šaltinis: Išsamiau)

मुख n.: burna, veidas, priekinė dalis, pradžia

37.10. Pratimai

A) Atsakykite į šiuos klausimus sanskritu, naudodami skliaustuose nurodytus žodžius. Išverkite klausimo sakinius.

Pavyzdys: क आगच्छति (राम) । » राम आगच्छति । कस्मै ब्राह्मण्यन्नं ददौ ॥१॥ (भिक्षु, बाला, दास, भगवन्त्)

क आर्यसत्यान्यजानात् ॥२॥ (बुद्ध, शाक्यमुनि)

कुत्राग्निश्चीयते ॥३॥ (यज्ञस्थान, मही)

कदा ब्राह्माणा घृतमग्नौ जुह्वति ॥४॥ (यज्ञकाल, देवान् स्तु <Absolutiv>)

कस्मान्मतिमतयः पुण्यं चक्रुः ॥५॥ (स्वर्गलोभ, नरकभय, भीतनरकता)

किमेव शस्त्रं छिनत्ति ॥६॥ (शरीर, अजीव)

किंकामः शत्रुरार्यैः सह युयुधे ॥७॥ (धनं जि)

कया भिक्षुरादितः ॥८॥ (गुणवती शूद्रा)

कुतः सुपुनर्भवं गम्यते ॥९॥ (कृतपुण्यत्व, सुनीति)

केन शूद्रा न काम्येत ॥१०॥ (द्विजाति, ब्राह्मण, साधु)

किमर्थं सुगतो ऽगारादनगार्यं प्रवव्राज ॥११॥ (दुःखमोक्ष, मोक्षनयन्ती प्रज्ञा)

कस्याः पुत्र्रः कृष्ण आसीत् ॥१२॥ (देवकी)

Pav.: कृष्णः बलरामश्च
(Nuotraukos šaltinis: Išsamiau)

क्व मर्तुं सज्जना इच्छन्ति ॥१३॥ (काशी = वाराणसी)

Pav.: क्व मर्तुं सज्जना इच्छन्ति
(Nuotraukos šaltinis: Išsamiau)

केषां धर्मो वेदाध्ययनम् ॥१४॥ (द्विज, द्विजाति, आर्य)

कैर्वेदः प्रोक्तः ॥१५॥ (ऋषि)

कस्मिञ्जात आर्यः सुखमाप्नोति ॥१६॥ (पुत्र)

का नरा लुभ्यन्ति ॥१७॥ (सुरूपशरीरा, देवीरूपा)

के नराः सुरूपा लुभ्यन्ति ॥१८॥ (समोह, बुद्धिमन्त्)

कस्या इन्द्रः पुत्र्रं दास्यति ॥१९॥ (कृतव्रता पुण्यवती सुमतिब्राह्मणी)

B) Verktiškite:

किं स्थितप्रज्ञः प्रव्रजेत्किमगारे पुत्र्रेषु वसेत् ॥१॥ अपि गुरुः सत्यं जानाति ॥२॥ कच्चिच्छुद्रा द्विजदासाः ॥३॥ कच्छिच्छुद्रो भारमाबिभः ॥४॥

C) Verktiškite šiuos अव्ययीभाव :

1. अति Postpozicija su akuzatyvu: „virš ...“

1. अतिमात्रम्
2. अतिवसन्तम्

2. अधि „į“

1. अधिहरि
2. अधिकेरलम्

Pav.: अधिकेरलं वर्तन्ते
(Nuotraukos šaltinis: Išsamiau)

3. अनु „pagal, išilgai, pagal“

1. अनुरूपम्
2. अनुदिनम्
3. अनुगङ्गम्
4. अनुविष्णुम्

4. अप „be“

1. अपविष्णुम्

5. अभि „link“

1. अभिमुखम्
2. अभ्यग्नि

6. आ „nuo, iki, įskaitant“

1. आबालवृद्धम्
2. आमरणम्

Pav.: आबालवृद्धं लंदननगरे ववृतिरे
(Nuotraukos šaltinis: Išsamiau)

7. उप „šalia“

1. उपवृक्षम्

Pav.: उपवृक्षं सीदन्ति
(Nuotraukos šaltinis: Išsamiau)

8. यथा

1. यथास्थानम्

37.11. Kartojimo pratimas

Versti į sanskritą naudodami tik perfektas veiksmažodžių formas:

Kai kartą senis ėjo į kitą kaimą, jis pavargo kelionėje. Tada jis nuėjo pailsėti pas mangų medį, augantį šalia kelio. Šiame medyje buvo brandžių vaisių. Senis norėjo jų. Bet jis negalėdamas įlipti ant medžio ir paimti vaisių. Laimei, tame medyje buvo beždžionių, kurios valgė vaisius. Kai jis jas pamatė, senis džiaugsmingai nusijuokė. Ką jis padarė? Jis paėmė keletą akmenų, taikė į beždžiones ir metė. Piktos beždžionės nuskynė vaisius ir metė juos į senį. Senis džiaugsmingai paėmė vaisius ir nuėjo į norimą vietą. Žiūrėkite, senio likimas!